Saldumynus mėgsta visi ir jau labai seniai. Pasakojama, kad jau 2 tūkst. m. pr. Kr. senovės egiptiečiai kepė ne tik duoną, bet ir pyragus, o kinai – biskvitus ir gamino saldainius iš ryžių ir sojos miltų. Rytų šalyse saldumynai ypač ištobulėjo, kai jie buvo paskaninami įvairiais prieskoniais. Europos konditerijos pramonės centras buvo Venecija, kur jau 1150 m. darbavosi pirmieji konditeriai. Iš migdolų ir cukraus jie gamino marcipanus. Dauguma konditerijų ir kepyklų buvo vienuolynuose. Jų virtuvėse buvo iškepti pirmieji meduoliai. Kulinarija domėjosi net popiežiai. Antai 1570 m. popiežius Pijus IV ir virtuvės šefas Bartolomėjus Skapi veikale „Opera“ pateikė daugiau nei 200 kepinių receptų. Saldumynų gamybos menas tobulėjo ir XIX a. Jį tobulino visos tautos. Ypač išradingi buvo Prancūzijos ir Italijos konditeriai. Iš Prancūzijos mus pasiekė biskvitai, eklerai, iš Italijos – daugelis rūšių ledų, iš Anglijos – pudingai ir Kalėdų pyragas.
